- išpuikti
- išpui̇̃kti vksm. Prasigyvẽno ir išpui̇̃ko.
.
.
išpuikti — išpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Kap žmogus greit išpuĩksta! Prn. Prasigyveno ir išpuĩko Prn. Kad išpuikta Onos: kai ištekėjo, nė nemato susitikus Ds. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuikti — nupuĩkti intr.; Ašb pasidaryti puikiam, išdidžiam, išpuikti: Baigęs mokslus jis visai nupuĩko Alk. Ko tu tei nupuikaĩ, ka pas mūs nesirodai? Jrb. Nupuĩkot, nenorit su mumis pasišnekėt Mrj. Graži mergina, bet ir nupuĩkus Mrj. Netoliese… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikti — papuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, išdidžiam, išpuikti: Papuiko bobos J. Papuĩko, neina, kad ir prašai Vl. Žiūrėk, bernas papuiko ir neėmė marškinių, gal per prasti buvo Brt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbazurinti — ×išbazùrinti tr. 1. išlepinti, ištvirkinti: Mūsų mama mažesnius vaikus tik išbazùrino Vrn. | refl.: Ot išsibazùrinęs – toki gardūs batviniai, ir nevalgo! Dsm. 2. refl. išpuikti: Tavo sūnus jau kap ožys išsibazùrinęs Mrc. bazurinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbiesėti — ×išbiesėti intr. išdykti, išpuikti: Buvo aukso žmogus, o kaip dabar išbiesėjo Brs. biesėti; įbiesėti; išbiesėti; subiesėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbingtėti — intr. išpuikti, išponėti: Visi taip išbingtėję Pgg. bingtėti; išbingtėti; subingtėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdidėti — intr. 1. didesniam pasidaryti, išplatėti: Čia mažas [upelis], toliau išdidėja Jnk. 2. J išpuikti, pasidaryti išdidžiam, pasikelti į didybę: Kodėl Petrauskas nebeparašo, turbūt valdininku patapo, išdidėjo? Žem. Kiekvienam turint kuo nors pasigirti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdisti — išdìsti intr. KII211 pasidaryti išdidžiam, išpuikti: Sūnus išdìdo, t. y. į didystą pasikėlė JI568. Sūnus, mokslus beeidamas, taip išdìdo, jog nebnora nė kalbėtis Rt. Prisilupo pinigų, prikimšo bankus ir išdido Žem. disti; išdisti; nudisti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmandrėti — intr. 1. išpuikti: Dabar išmandrėjo žmonės Ėr. Sugrįžo plikas, ale išmandrėjęs LTR(Dkk). 2. išgudrėti: Išmandrėjo ir vaikai – nebapgausi Als. mandrėti; įmandrėti; išmandrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išponiškėti — intr. pasidaryti poniškam, išpuikti: Išponiškėjo žmonys, lininių marškinių nevelkas Krš. Par daug jau ta merga išponiškėjo, be kamašų nė iš vietos nepasijudina Vvr. Jūs mieste visi išponiškėjot Ėr. Pilvuo šildyti toks vaikis išponiškėjęs, ne… … Dictionary of the Lithuanian Language